Anksčiau odos priežiūrai neteikiau daug dėmesio, nes įsivaizdavau, kad sveika oda – tai kuo mažiau patepliojimų ant jos. Turbūt dėl to, kad mano oda nebuvo probleminė, o be to nenaudojau dekoratyvinės kosmetikos. Tačiau amžius elastingumo odai neprideda, be to pradėjus dirbti virtuvėje, pasikeitė ir odos poreikiai. Oda turėjo atlaikyti daug fizikinių veiksnių, prie kurių nebuvo pratusi – karštis, sausas oras, riebalai ir t.t. Žodžiu, supratau, kad nieko nebus ir reiks pirmųjų veido kremų. Užtruko, kol suradau tinkamą. Tačiau kremai – tai tik viena iš priemonių, padedanti jaustis gerai. Kitas labai svarbus dalykas odos priežiūroje – tai maitinimas iš vidaus. Būtent tam ir skyriau didelę dalį dėmesio.
Apie odą
Nustebsite sužinoję, kad oda yra pats didžiausias žmogaus organas. Vidutiniškai oda sveria 5 kg (priklausomai nuo žmogaus svorio), o jei išklotume odą kaip kilimą, jis sudarytų 2 kvadratinių metrų paviršių. Negana to, tai labai atsparus žmogaus organas, nes jam tenka susidurti su daugybe išorinių veiksnių – temperatūrų skirtumai, UV spinduliai, mikrobai, aplinkos teršalai, fiziniai sužeidimai. Nepaisant to, ji gali atskleisti ir vidinę žmogaus sveikatos būklę. Pavyzdžiui, bėrimai parodo alergines reakcijas arba virusines infekcijas (vėjaraupiai, tymai), odos spalva gali kalbėti apie tam tikrų organų sutrikimus: geltona – kepenų, kasos ar tulžies sutrikimai, balta (kaip sakoma “išbalęs”) – anemija ar plaučių susirgimai, raudona – perkaitimas arba širdies ir kraujagyslių ligos, mėlyna – deguonies trūkumas. Trumpai tariant, oda yra žmogaus ne tik organizmo apsauga, bet ir sveikatos atspindys, todėl sveika oda parodo, kad žmogaus vidaus organai taip pat yra sveiki.
Epidermis juosia tikrąją odą – dermį– ir apsaugo ją nuo įvairių neigiamų veiksnių. Dermio pagrindą sudaro elastinas ir kolagenas. Tam, kad kolagenas pasigamintų būtinas vitaminas C, kuris paverčia amino rūgštį proliną į hidroksiproliną, iš kurio ir pagaminamas kolagenas. Pastarasis kartu su elastinu dažnai netenka lankstumo nuo per didelio kiekio laisvųjų radikalų, kuriuos sumažina antioksidantai – vitaminai A,C,E, selenas. Labai svarbus ir vitaminas D, kuris padeda kontruoliuoti keratino sankaupas odoje. Be jo, oda tampa šiurkšti ir sausa. Kitas labai svarbus mikroelementas – cinkas, kuris padeda ląstelėms atsinaujinti. Kartais net egzema ar aknė siejama su cinko trūkumu. Taigi visi šie mikroelementai ir vitaminai būtini kasdien tam, kd sveika oda galėtų pilnai atlikti savo funkcijas.
Mityba sveikai odai
Norint palaikyti sveiką odą, būtina naudoti šviežius ir ne perdirbtus maisto produktus. Beje, ši taisyklė galioja ir gerai viso kūno savijautai. Sezoniški vaisiai ir daržovės išlaiko daugiausia vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, vasarinės daržovės ir vaisiai nesuteiks maksimalaus maistinių medžiagų kiekio žiemą. Kuo daugiau vaisių ir daržovių maisto racione, tuo geriau. Tačiau tai ne tik dėl minaralų ir vitaminų gausos, bet ir dėl ląstelienos bei juose esančio vandens, kuris būtinas tam, kad ląstelės galėtų daugintis ir atsinaujinti.
Riebalai būtini mūsų organizmui kaip ir kitos maistinės medžiagos. Taip pat jie labai svarbūs ir odai. Jie palaiko ląstelių membranos vientisumą, minkštumą ir pralaidumą, taip sulaikydami viduje vandenį. Būtiniausios yra Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgštys, kurias lengviausia papildyti kasdieniam vartojimui iš įvairių sėklų, riešutų ir jų aliejų. Jais labai lengva pagardinti įvairiausius patiekalus, pradedant salotomis, košėmis ir kuo tik leidžia Jūsų fantazija.
Odos ląstelėms stipriai kenkia organizme vykstantys oksidaciniai procesai, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Tai susidariusios reaktyvios deguonies molekulės, kurios pažeidžia ląstelių membranas ir DNR ir taip stabdo odos atsinaujinimo procesus. Jie patenka į žmogaus organizmą iš aplinkos teršalų, kepto ir apdegusio maisto, naudojant pakartotinai aliejų kepimui, rūkant, ilgai būnant saulės šviesoje ir t.t. Būtent dėl jų sveika oda suglemba ir praranda savo elastingumą, nebegali tinkamai atsinaujinti ir apsaugoti organizmo nuo kitų veiksnių. Tačiau čia yra išeitis, nes maiste esantys antioksidantai naikina laisvuosius radikalus ir taip apsaugo odos (ir ne tik) ląsteles nuo pažeidimų. Daugiausiai antioksidantų turinčios ir odai naudingiausios yra raudonos, geltonos ir oranžinės spalvos vaisiai ir daržovės, žalios spalvos daržovės bei sėkliniai produktai.
Papildai sveikai odai
Kartais net ir su didelėmis pastangomis, tačiau ne visuomet pavyksta sveikai maitintis. Dažnas skubėjimas verčia pamiršti subalansuotą mitybą, o valgiaraštyje atsiranda daugiau perdirbto ir menkaverčio maisto ir t.t. Tokiu atveju galima rinktis ir papildus. Sveika oda nebūtinai reiškia super fancy brangius papildus, kartais užtenka papildyti ir paprastesniais būdais:
- Šaukštelis šaltai spausto linų sėmenų aliejaus papildys organizmą omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštimis.
- Vitaminas C – vienas lengviausiai gaunamų vitaminų, kurio yra beveik visuose šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Svarbiausiai rinktis sezonines, nes tokios išlaiko didžiausius kiekius vitamino C. Būtina suvalgyti bent 5 šviežius (termiškai neapdorotus) vaisius ir daržoves. Tačiau jeigu ir tai Jums nepavyksta, vitamino C papildas nėra brangus, be to lengvai rasite prekyboje.
- MSM (metil sulfonil metanas) – tai viena iš keratino ir kolageno sudedamųjų dalių, taigi šios medžiagos yra odos, plaukų ir nagų sudėtyje. Kaip ir vitaminas C, taip ir MSM yra reikalingas kolageno gamybai.
- Kolagenas – pagrindinė dermio sudėtinė dalis, todėl šie papildymas vienareikšmiškai naudingas odai. Be to, jis padeda odai, bet ir gerina sąnarių funkcijas.
Apibendrinimui
- Prisotinti riebalai, perdirbtas maistas, pusfabrikačiai, cukrus, druska (dideli kiekiai), kofeinas, alkoholis, rūkymas kenkia odai. Tačiau nėra padėties be išeities! Po gero vakarėlio, atstatyti balansą gali padėti vitamino C turintys produktai ir didelis kiekis skysčių, pavyzdžiui, šviežiai (kategoriškai netinka “iš pakelių”) spaustos apelsinų ar obuolių sultys.
- Kuo daugiau sezoninių šviežių (termiškai neapdorotų) vaisių ir daržovių. Nepamirškite, kad labai svarbu įvairovė, kuri padeda užtikrinti ir maistinių medžiagų įvairovę.
- Į maisto racioną būtina įtraukti riešutų, sėklų ir jų aliejų. Odai labiausiai patinka linų sėmenys, moliūgų, sezamo, saulėgrąžų sėklos.
- Vandens, vandens ir dar kartą vandens! Tinka ir įvairios žolelių arbatos (be kofeino).
- Kuo mažiau streso, tuo mažiau oksidacinių procesų organizme. Kuo mažiau kenksmingųjų laisvųjų radikalų, tuo sveikesnis organizmas.
- Ir žinoma reikėtų nepamiršti judėti, nes fizinis aktyvumas pagreitina medžiagų apykaitą taip paspartindamas gyvybinius organizmo procesus.